Civilizacija turi ilgą ir gan nuobodų gėdų sąrašą. Viena žymiausių ir populiariausių jų – Aušvicas, pritraukiantis šimtus tūkstančių turistų kasmet. Savo tautos skausmo pagerbti atvyksta daugybė žydų: į muziejų jie neša gėles, žvakes, muziejuje meldžiasi, į jį atvykstą apsirėdę tautiniais rūbais, neretai apsigobę vėliavomis. Didžiausią nacių koncentracijos stovyklą nuspręsta aplankyti dar kartą po daugybės metų, pirmiesiems įspūdžiams išblėsus įdomu dar kartą pažvelgti į kambarius pilnus buvusių kalinių reliktų.
Aušvico krašte veikė 3 didelės stovyklų bazės ir daugybė mažesnių, Aušvicas II buvo milžiniška žudymo mašina pastatyta visai šalia bėgiu, kurių gale – milžiniškos dujų kameros. Šimtai tuščių zyklono-b skardinių indelių byloja apie mastus, nežmoniškus skaičius ir žmonių, visai tokių pačių, kaip mes, veidus, išnykusius amžiams. Kalinius mokančius fotografuoti įdarbindavo fotografais, jie privalėjo fotografuoti ir kataloguoti nuotraukas kitų kalinių, tik ką atvykusius į stovyklą. Tokių nuotraukų daugybė, merginos ir moterys tuščiais žvilgsniais žiūrį į objektyvą, perbalusios nuo baimės, nuskustos plikai ir pavargusios nuo ilgų valandų vagonuose, šimtai motinų akimis seka savo mažylius svetimose rankose, ką tik nuplėštus nuo krutinės ir nešamus velniai žino kur, jų klyksmas taip nežmoniškai draskė. O vyrai palaužtu orumu, nesugebėję apsaugoti šeimos ir namų, gėdingai mąsliu žvilgsniu žvelgia anapus kameros, lyg mėgindami sulysti budeliams į širdis ir jas išplėšti.
Tiems, kas nesupranta tragedijos masto – kambariai pilni rakandų atimtų iš kalinių: kambarys akinių, kambarys šukų, kambarys lagaminų ir salė plaukų, kuriuos preciziškai pašalindavo nuo kiekvieno naujoko kūno, juos kaupdavo ir ausdavo kilimus, kurie labai puikiai izoliuoja šilimą.
Vokiečių mokslininkai turėjo absoliučią laisvę. Kalinių neskaičiavo. Juos naudodavo vietoj jūrų kiaulyčių savo antžmogiškiems eksperimentams. Ką tik sumąstydavo jų fantazija – tarnauk mokslui ir imk tiek žmonių, kiek Tau reikia, jų sočiai, o dar ir maitint reikia, o ir darbininkai nekokie, paliegę kažkokie.
Aušvico komendantas po Niurnbergo teismo buvo pakartas priešais krematoriumą.
Aušvitsas – pamoka, kurią pasakoja prisiminimai ir įkalčiai: daugybė nuotraukų ir dokumentų, liudijančių beprotybę.
